Varšuva įspūdžių lavina užpylė mus, šešias Erasmus+ programos projekto ,,Europinė patirtis gerinant Marijampolės Trečiojo amžiaus universiteto veiklą‘‘ dalyves. Gegužės 7-15 d. vykome į stažuotę Lenkijoje. Džiugino įvairi ir intensyvi edukacinė – kultūrinė vizito programa.
Susipažinome su septynių Trečiojo amžiaus universitetų, įkurtų prie švietimo ar kultūros įstaigų, veikla. Ne tik išgirdome pasakojimus apie tai, kuo senjorus džiugina, bet ir dalyvavome praktiniuose užsiėmimuose (fotografo Kristofo Kaminskio paskaita apie Didįjį kanjoną, pjūklo muzikos koncertas, ansamblio repeticija, tapybos dirbtuvės, atminties treniruotė).
Pavydo styga suskambėjo pamačius, kad visose įstaigose yra kavinės, kuriose po paskaitos ar koncerto studentai gali pratęsti bendravimą prie kavos, arbatos puodelio.
Visuose universitetuose panaudojama studentų patirtis, organizuojant paskaitas (kelionių, senjoro ar jo giminės gyvenimo istorijų pristatymas). Įdomu buvo išgirsti apie tematinių pasivaikščiojimų organizavimą. Viename universitete organizuojamas bendravimo mėnesis. Paskelbiamos vietos, į kurias senjorai gali ateiti susitikti su kitais, pasikalbėti. Visur populiarios atminties treniruotės, kalbų mokymasis.
Mane domino senjorų teatrų veikla. Ten, kur jie yra, siekiama ne tik bendravimo su žiūrovais ,,sakomu‘‘ tekstu, bet ir kokybės. Reikia mokytis ir sceninės kalbos, ir judesio, ir improvizacijos. Tik viename universitete yra režisierius profesionalas.
Nuostabi visa kultūrinė programa. Daug istorijų apie Varšuvos senamiestį sužinojome iš lietuvės gidės. Aplankėme Kultūros ir mokslo rūmus, Karališkąją pilį, Lazienkų parką, Koperniko, Sukilimo muziejų. Šopeno muzikos garsai jo muziejuje susiliejo su Lazienkų parke vykusio prancūzų pianisto koncerto melodijomis ir skleidė palaimą širdyje. Parke prasidėjo 64 –asis Šopeno muzikos festivalis. Žavūs akiai ir sielai K. Mone paveikslai ant sienų (impresionistų paroda).
Muziejų naktį mus svetingai pasitiko Varšuvos prezidentūra. Įdomus filmas apie Lenkijai nusipelniusius žmones.
Pavargusios, bet laimingos grįžome į namus. Daug kartų į širdį beldėsi svajonės apie ateitį Marijampolės TAU. Ne viename Varšuvos universitete nuskambėjo sakinys ,,Svajonės niekad neišeina į pensiją.‘‘
Bet jos nori būti įveiklintos.
Nijolė Kvietkauskienė, Teatro studijos vadovė
