Universitete pristatyta popiežiaus Pranciškaus enciklikos ,,Laudato si“ reikšmė

Gamtos ir aplinkosaugos bei Dvasinio tobulėjimo fakultetuose lankėsi Universiteto draugas VDU Žemės ūkio instituto doc. dr Algirdas Gavenauskas ir Teologijos licenciatas, edukologijos magistras, VDU Miškų ir ekologijos fak. doktorantas Rūtenis Jančius.

Lektoriai pristatė ir paaiškino TAU studentams-senjorams popiežiaus Pranciškaus enciklikos ,,Laudato si“ reikšmę mūsų visuomenei.

„Kokį pasaulį norime palikti ateisiantiems po mūsų, dabar augantiems vaikams?“– tokį svarbiausią klausimą enciklikoje Laudato si‘ („Būk pagarbintas“) apie rūpinimąsi mūsų bendrais namais kelia popiežius Pranciškus. Šis klausimas susijęs ne vien su aplinka, bet ir keliant klausimus dėl gyvenimo prasmės ir pamatinių visuomenės gyvenimo vertybių. „Jei šių klausimų nekeltume, – rašo popiežius, – nemanau, kad mūsų rūpinimasis ekologija duotų reikšmingų vaisių.“

Enciklikos pavadinimas yra šv. Pranciškaus Kūrinijos giesmės kreipimasis „Laudato si’, mi’ Signore“ („Būk pagarbintas, mano Viešpatie“). Juo primenama, kad žemė, mūsų visų bendri namai, yra „tarsi sesuo, kuri yra mūsų gyvenimo dalininkė ir graži motina, ištiesianti rankas mus apkabinti“.

Popiežius atkreipia dėmesį, kad ši žemė dabar suniokota ir apiplėšta, dejuoja, o jos aimanos įsilieja į visų šiame pasaulyje apleistųjų aimanas. Popiežius Pranciškus ragina juos išklausyti ir visus – atskirus žmones, šeimas, vietines bendruomenes, tautas ir tarptautinę bendruomenę – kviečia „ekologiniam atsivertimui“, tai yra kviečia atsakingai rūpintis „mūsų bendrų namų“ grožiu.

Lektoriai atkreipė dėmesį, kad mūsų, senjorų, pareiga, pasakoti apie rūpinimąsi mūsų bendrais namais savo artimiesiems, šeimos nariams, kaimynams, pažįstamiems, šviesti juos. Žmogus turėtų rimtai apmąstyti, kaip jis gyvena bendrystėje ne tik su Dievu, kitais bei savimi, bet ir su visais kūriniais bei gamta. Kuo daugiau bus tokių žmonių, kurie supras Popiežiaus encikliką, tuo Žemei bus lengviau.

Scroll to Top
Scroll to Top