Spalio 29-lapkričio 4 dienomis grupė Marijampolės trečiojo amžiaus universiteto bendruomenės atstovų dalyvavo Erasmus+ programos projekto Nr. 2024-1-LT01-KA121-ADU-000215322 darbiniame vizite Serbijoje. Grupėje – 6 studentai ir 2 darbuotojos.
Tai jau antrasis besimokančiųjų vizitas mokymosi tikslais. Pirmasis buvo Kipre spalio mėn.
Nors studentų ir darbuotojų stažuočių tikslai ir programos buvo skirtingi, daug kas persipynė ir kultūrinė programa buvo vienoda.
Kaip visada Erasmus+ projektuose stengėmės susipažinti su lankomos šalies suaugusiųjų švietimo institucijomis. Priimantis partneris organizavo mums vizitus į porą suaugusiųjų švietimo organizacijų, bet pagrindiniai mokymai vyko Belgrado trečiojo amžiaus universitete „Božidarac“.
Norime supažindinti su Belgrado trečiojo amžiaus universitetu „Božidarac“. Universitetas pavadintas garsaus serbų politiko ir teisininko Božidar Adžija (1890-1941) vardu.
„Božidarac“ – tai neformaliojo švietimo institucija ir yra dalis Belgrado kultūros centro „Božidarac“, skirto vyresnio amžiaus žmonių mokymuisi, socializacijai ir aktyvaus gyvenimo būdo skatinimui. Čia siūlomi įvairūs kursai ir veiklos, įskaitant kalbų, kompiuterinio raštingumo, meno, istorijos, sveikos gyvensenos pamokas ir kitus užsiėmimus, kurie padeda vyresnio amžiaus žmonėms tobulėti, palaikyti socialinius ryšius bei praturtinti savo laisvalaikį. Tai svarbus bendruomenės centras, teikiantis vyresnio amžiaus žmonėms galimybę įsitraukti į mokymosi procesą bei prisidėti prie visuomenės, o taip pat skatinantis aktyvų gyvenimo būdą ir socialinę integraciją.
Veikla gana panaši į mūsų lietuviškų trečiojo amžiaus universitetų veiklą, tik čia šios institucijos yra jaunesnės, tad dalijomės patirtimi, kaip dirbama Lietuvoje. Šiame universitete įdomu tai, kad keletą kartų per metus universitetas atveria duris visiems norintiems. Jie organizuoja susitikimus su kokiu nors įdomiu žmogumi ir pasiklausyti jo gali ateiti visi norintieji.
Lankydamiesi Trečiojo amžiaus universitete „Božidarac“ susipažinome su studentais-senjorais, sužinojome apie vykdomas veiklas. Darbo stebėjimo susitikimuose su organizacijų vadovais, darbuotojais bei dalyviais mes susipažinome su įvairių grupių veikla, pasakojome apie savo trečiojo amžiaus universitetą, dalijomės patirtimi. Studentai dalyvavo edukacijose, daug bendravo, piešė, tapė, siuvinėjo ir, žinoma, dainavo.
Studentus-senjorus tapybos paslapčių moko profesionali dailininkė Mina Zečevič. Atskleisti savo kūrybą ir pajusti tapybos galią buvo įdomu ir mūsų studentams. Dalyvavome tapybos meno studentų darbų parodos atidaryme. Vyko iškilmingas parodos atidarymas, skambėjo sveikinimo kalbos, vyko diskusijos, vartėme išleistą parodos darbų katalogą. Taip pat stebėjome ir dalyvavome studentų-senjorų baleto pamokoje – žavėjomės moterų plastiškais judesiais ir atliekamais piruetais, juos moko profesionali baleto šokėja. Po užsiėmimų vykdavo gražus multikultūrinis ir daugiakalbis bendravimas. Diskutavome apie kultūrą, kadangi buvo lapkričio 1-oji, mes pasakojome apie Vėlinių tradicijas, lyginome su serbiškomis.
Kita organizacija, su kuria susipažinome –Integracinis savanorių centras. Jis taip pat įsikūręs viename iš kultūros centrų. Čia susipažinome su centro veikla, išgirdome kolektyvinių namų projekto pristatymą. Mūsų studentai išmėgino vilnos vėlimo technologijas. Buvo įdomu pabendrauti su bendraminčiais, pasidalinti patirtimi, papasakoti apie mūsų Universitetą ir jo vykdomas veiklas.
Ir dar viena organizacija, kurios dalis veiklų panaši į trečiojo amžiaus universiteto –Gerontologijos centras. Belgrado Gerontologijos centras yra didžiausia ir svarbiausia institucija Serbijoje, skirta pagyvenusių žmonių ir senyvo amžiaus pacientų globai bei sveikatos priežiūrai. Įstaiga teikia įvairias paslaugas: ilgalaikę priežiūrą, medicininę priežiūrą, socialinę ir psichologinę paramą. Centre yra kelios specializuotos ligoninės ir globos namai, skirtos pacientams su įvairiais sveikatos poreikiais.
Belgrado Gerontologijos centras organizuoja įvairias veiklas, skirtas pagyvenusių žmonių sveikatai, psichologinei būklei ir socialinei integracijai gerinti. Centro darbuotojos supažindino mus su institucijos veikla, aplankėme įvairias centro patalpas, pabuvome pas vieną iš centro gyventojų, iš pirmų lūpų išgirdome apie gyvenimą Centre. Taip pat su Centro gyventojais dalyvavome rankdarbių užsiėmime, bendravome, dainavome.
Be švietimo organizacijų ir edukacijų mes susipažinome su Serbijos istorija, kultūra, paveldu, gamta, amatais, domėjomės serbiška virtuve. Aplankėme Belgrado tvirtovę, Nacionalinį teatrą, plaukėme Dunojumi.
Kadangi Lietuvoje tik prasideda suaugusiųjų švietimo institucijų besimokančiųjų mobilumo veiklos, mes esame vieni pirmųjų, kurie jose dalyvauja. Tad susidūrėme su kai kuriais iššūkiais.
Mūsų studentams iššūkis buvo kalbos barjeras. Susitikimuose pagrindinė kalba buvo anglų, bet pasirodė, kad kai kurie serbai dar pamena ir rusų kalbą. Tad studentai mielai prisiminė rusų kalbos žinias ir bendravo šia kalba. Labai daug padėjo viena iš priimančių partnerių-Aleksandra, puikiai kalbanti ne tik angliškai, bet ir rusiškai.
Mūsų studentai, pirmąkart dalyvavę mokymuose užsienyje, teigiamai įvertino vizitą Serbijoje, bet visi pastebėjo, kaip trūksta užsienio kalbos žinių.
Birutė Supšinskienė:
„Puiki kelionė ir mokymasis, daug naujo, bet pajutau, kaip reikia mokėti užsienio kalbą. Visa stažuotė paliko neišdildomą įspūdį.“
Virginija Matusevičienė:
„Kadangi nemoku anglų kalbos, tai pravertė rusų kalbos žinojimas. Parsivežiau idėjų savo tolesnei veiklai.“
Vyriausias grupės narys Jonas Jokubauskas kelionės metu pažymėjo ir savo 85-metį, sulaukė daug sveikinimų ne tik iš kelionės draugų, bet ir serbų.
Dabar studentai turi parengti projektinę užduotį –parašyti receptūras. Tad gruodžio mėnesį pateiksime populiariausių Serbijos nacionalinių valgių receptus.
Beje, pirmosios studentų grupės receptai iš Kipro jau TAU svetainėje.
Lilija Zableckienė
Projektų vadovė