Įgyvendinant Erasmus+ programos projektą „Europinė patirtis gerinant Marijampolės Trečiojo amžiaus universiteto veiklą“ 8 Marijampolės Trečiojo amžiaus universiteto dekanai, meno kolektyvų vadovai, administracijos darbuotojai susipažino su pagyvenusių žmonių organizacijomis, trečiojo amžiaus universitetų veikla Prancūzijoje.
Paryžiuje susipažinome su 10 organizacijų veikla. Labiausiai mus domino trečiojo amžiaus universitetai, tačiau Prancūzijoje jie yra vadinami atviraisiais arba tarpgeneraciniais t. y. siekiančiais sujungti kartas ir juose gali dalyvauti bet kokio amžiaus žmonės, nors vyrauja pagyvenę piliečiai. Universitetai atviri, taip siekiama, kad seni ir jauni būtų kartu.
Pats ryškiausias iš aplankytųjų Versalio atvirasis universitetas (VAU). Įkurtas 1978 m. pradžioje kaip trečiojo amžiaus universitetas, vėliau tapo atviruoju.
Jame 2000 narių, 60 procentų iš jų pensininkai, jauniausiam klausytojui -7 metai, vyriausiam – 94 m. Universitetą lanko 50 tautybių žmonės. Daug kitataučių mokosi prancūzų kalbos. VAU- dalis Versalio kultūros įstaigų, todėl užsiėmimus gana lengva organizuoti. Viena iš formų, žmonės eina į Versalio rūmus, domisi juose esančiais meno šedevrais, po to vyksta paskaitos apie vieną ar kitą kūrinį. Dalyviai moka mokestį universitetui, bet nevienodą, jis priklauso nuo asmens pajamų. VAU organizuoja konferencijas (kaip išsiaiškinome, konferencijos tai mūsų paskaitų atitikmuo), dalyviai lankantys mažiau konferencijų moka mažiau, norintys lankytis dažniau moka didesnę sumą. Konferencijos labai aukšto lygio, jos filmuojamos, rodomos Zoom platformoje. Taip siekiama, kad žmonės, kurie neturi sąlygų dalyvauti gyvai, galėtų klausyti ir matyti.
VAU vyksta ir įvairūs užsiėmimai. Populiarūs užsiėmimai – kaligrafija, genealoginio medžio sudarymas, memuarų rašymas, rytų kovų menai, senovinių knygų įrišimas, šokio, teatro, rašymo grupės, kalbų mokymasis. Pavyzdžiui, anglų k. kursai kainuoja 358 eurus metams, visiems metams nustatytos konkrečios užsiėmimų datos. Pasirodo, tai triskart pigiau nei kalbos kursai kur nors kitur. Užsiėmimų grupėse būna po 15 žmonių. Šiais metais veikia 12 grupių, patalpas jiems suteikia merija, ne universitetas.
17-sios Paryžiaus apskrities merija taip pat organizuoja daug konferencijų. Veikloje padeda studentai, pvz. masažistai gali praktikuotis, darydami masažus senjorams. Merija organizuoja daug renginių (pvz. ekskursijos su gidu po kažkurį Paryžiaus kvartalą).
17-oje apskrityje – 168 tūkst. gyventojų, veikia kvartalo tarybos, jų pagrindą apie 95 procentus sudaro senjorai. Merija turi nemažai pagalbos priemonių pagyvenusiems žmonėms, teikiamos įvairios paslaugos. Veikia senjorų klubai, jų nariai gali lankyti konferencijas nemokamai. Merijoje yra 20 sporto salių, jose tam tikros valandos skirtos senjorams. 2023 m. merija skatins senjorų sportą parkuose, gimnastiką.
Prancūzijos koledžas (College de France) – tai 1530 metais įkurta institucija, kuri siūlo senjorams (ir jaunimui) įvairiausias paskaitas. Projekto dalyviai stebėjo paskaitą „Piešimo galia“ su rašytoju, scenaristu, komiksų autoriumi ir knygų leidėju Benoit Peeters. Tą dieną kai lankėmės koledže vyko paskaitos apie genetiką, biologiją, antidiskriminacinę politiką JAV ir Prancūzijoje, bakterijų kolektyvinę atmintį, antiką. Kasdien vyksta 10 paskaitų, jos nemokamos, atviros, filmuojamos, rodomos per Zoom platformą.
Daug veiklos pagyvenusiems žmonėms siūlo Jaunimo ir kultūros centras. Jame 2230 dalyvių, senjorai sudaro 25 procentus, 50 procentų – vaikai. Narių dalyvavimo veikloje mokestis priklauso nuo pajamų. Centrą išlaiko merija (moka už šildymą), metinis centro biudžetas-1 milijonas eurų, jis moka atlyginimus mokytojams.
Populiari veikla – vaikų su tėvais ir seneliais užsiėmimai, nes trečiadieniais Prancūzijoje nevyksta pamokos.
Centro tikslas pritraukti kuo daugiau žmonių, socializacija, suteikti prieigą prie kultūros. Šis centras dirba apie 70 metų, yra vienas didžiausių Prancūzijoje, jame vyksta 63 veiklos –keramika, tapyba ant šilko, siuvimas, teatras, komiksų kūrimas, kaligrafijos kursai, pilates, gimnastika, dokumentinių filmų rodymas ir debatai, cirkas, baleto konkursai, kino savaitgaliai (1 dieną dalyviai rašo scenarijų, 2 dieną kuria filmą, montuoja, o vakare vyksta peržiūra).
Beje, diskutuojant šiame centre apie veiklas, prancūzams patiko ir mūsų idėja. K. Balickas papasakojo apie Marijampolės Kartų namų idėją –draugėn suburti našlaičius vaikus bei senelius, neturinčius savo anūkų.
Kolombo merijoje aktyviai dirba InterG- skyrius, įkurtas 1979 m. Pagrindinė veikla – kelionės, konferencijos. Per metus surengiama 60 konferencijų. Į konferencijas patekti galima nemokamai.
Yra skyrius, kurio tikslas suvesti senjorus ir studentus pvz. kad senjorai priimtų gyventi studentus, nes butų nuomos mokestis labai didelis, kad senjorai padėtų paruošti studentus į darbą.
Darbo stebėjimo vizito metu susipažinome su keleto asociacijų veikla.
„Motyvuokimės padėti“, „Baobabo akis“, Šeimos planavimo asociacija, Declic – apie šių asociacijų darbą pasakojo jų vadovai. Didžioji asociacijų dalyvių dalis – pensininkai.
25 metus gyvuojančios ir įtakingos organizacijos „Declic“ vadovo Philippe Limousine buvome pakviesti į jo namus, kur vyko šiltas pokalbis. Ši organizacija rūpinasi Paryžiaus aplinkos išsaugojimu bei gražinimu. Susitikimų metu daug sužinojome apie visuomeninę prancūzų veiklą, nes, anot mūsų gidės ir vertėjos Giedrės Veršinskienės, Prancūzijoje veikia apie milijonas įvairiausių asociacijų.
Pažinties su Prancūzijos organizacijomis, dirbančiomis su pagyvenusiais žmonėmis, metu pamatėme, kad Prancūzijos senjorai aktyvūs, jiems yra ką veikti, kuo užsiimti. Net susidarėme įspūdį, kad senjorai yra aktyvesni už jaunimą, nes didesnę pusę visų organizacijų narių sudaro pensininkai.
DALYVIŲ ĮSPŪDŽIAI
Politinių diskusijų fakulteto dekanas Kazys Balickas
Patiko apsilankymai skirtingose merijose, kur sužinojome, kaip savivalda rūpinasi pagyvenusių žmonių užimtumu, jų įtraukimu į aktyvią visuomeninę veiklą. Prasmingus darbus Kolombo merijoje atlieka skyrius, kuris vadinamas ,,Tarp kartų.“ Šis skyrius įkurtas tam, kad suvestų skirtingas kartas bendram darbui. Pvz. senjorai gali padėti jaunimui įsidarbinti. Verta pasimokyti iš Versalio Atviro universiteto, kurio veikloje dalyvauja pagyvenę žmonės. Įdomi savivaldoje veikianti konferencijų sistema, kurioje aktyviai dalyvauja ir senjorai.
Folkloro ansamblio „Senapilė“ vadovas Artūras Grinevičius
Neturėjau didelių lūkesčių, todėl stažuotė man labai patiko – susitikimų įvairovė, pokalbiai, apsikeitimas veiklos informacija, kultūrinė programa, viskas pilnai užpildė kiekvieną stažuotės dieną. Nesu buvęs panašioje kelionėje, todėl neturiu su kuo palyginti. Mano vertinimas – labai gerai.
Stiliaus ir mados fakulteto dekanė Ilona Grybauskienė
Man stažuotė buvo naudinga ne tik dėl to, kad susipažinau su Paryžiaus senjorų veiklomis. Man rūpėjo kokių naujų ir įdomių įspūdžių parvežti savo fakulteto lankytojoms. Sužinojusi, kad mūsų išvykos metu Luvre veikia mados paroda, nė kiek nedvejodama joje apsilankiau. Keliose salėse buvo eksponuojami Elsos Schiaparelli, aukštosios mados legendos, kūrinių paroda. Ši italų kilmės dizainerė 1935 m. Paryžiuje atidarė savo mados namus ir mados istoriją papildė novatoriškomis idėjomis. Bendradarbiaudama su Pablo Picasso ir Salvadoru Dali sukūrė tokius rūbus bei aksesuarus, kurie vertinami kaip meno kūriniai, o ne drabužių spintos elementai. Todėl be galo džiaugiuosi pasitaikiusia puikia galimybe išvysti tikrai įspūdingus darbus.
Linijinių šokių studijos vadovė Reda Juočienė
Pirmą kartą dalyvavau Erasmus programoje ir lankiausi Prancūzijoje. Buvau nusiteikusi aktyviam vizitui ir dalykiniams susitikimams. Sužavėjo nepriekaištingas priimančio partnerio darbas. Kultūrinė programa nustebino savo gausa. Parsivežiau tik geriausius įspūdžius ir patirtį, kurią tikiuosi pritaikyti TAU veikloje.
Kultūros fakulteto dekanė Vida Mickuvienė
Visapusiškai naudinga – tik taip galima įvertinti šią projektinę išvyką. Labai apgalvota programa visomis prasmėmis: pažintine-edukacine, istorine ir kultūrine. Tikrai daug sužinojome apie Paryžiaus departamentų, organizacijų dėmesį senjorų klausimams, apie rūpinimąsi kartų suartėjimu, kaip pvz., Versalio trečiojo amžiaus universitetu, kurio veikloje nori dalyvauti įvairių kartų žmonės. Sudomino studentų amžiaus amplitudė 7 – 94 metai, 50-ies tautybių. Susipažinome ir su universiteto darbo planais, kurie yra panašūs į mūsų universiteto, taip pat organizuojamos konferencijos, parodos, filmų peržiūros ir aptarimai, daug dėmesio skiriama savanorystei, socialinio darbo klausimams.
Viskas nuo pirmosios dienos paskaitos apie „Piešimo galią“ iki apsilankymo Declic asociacijos prezidento namuose buvo naudinga, įdomu, reikšminga. Sužinojome naujienų, praplėtėme savo akiratį, pasitikrinome, kad ir mes panašiai dirbame, kad ir mes galime pasidalinti savo patirtimi.
Projektų vadovė Lilija Zableckienė
Prancūzų organizacijos, su kuriomis susipažinome, didžiausią dėmesį skiria kultūrai ir siekia, kad ji būtų prieinama kiekvienam šalies piliečiui. Nuolat kirbėjo mintis, o ką iš pamatyto, išgirsto galima panaudoti mūsų TAU. Minčių, žinoma, kilo daug. Pamatėme daug praeities meno šedevrų, o ką žinome apie XXI-ojo amžiaus prancūzų meną ir literatūrą? Ar daugelio literatūros žinios nesibaigia M. Prustu, A. Kamiu ir A. Sent Egziupery? O juk tai jau praėjęs XX-asis amžiaus. Tad kyla mintys pakviesti šios srities žinovus į mūsų universitetą ir suteikti TAU studentams naujausių žinių.
Literatūros fakulteto dekanė Birutė Zaveckienė
Stažuotė man įsimintina dėl susitikimų su merijų, apygardų darbuotojais, dėl šiltų individualių pokalbių. Buvo įdomu išgirsti, kokia veikla siūloma senjorams. Mūsų pašnekovai mielai dalijosi patirtimi, su užsidegimu pasakojo, rodė patalpas. Buvo juntamas nuoširdus susidomėjimas ir mūsų TAU veikla. Na, žinoma, sužavėjo kultūrinė programa, istorinių Paryžiaus vietų lankymas.