Spalio 6-13 dienomis aštuoni Marijampolės trečiojo amžiaus universiteto bendruomenės atstovai dalyvavo Erasmus+ programos projekto Nr. 2024-1-LT01-KA121-ADU-000215322 darbiniame vizite Kipre.
Pirmąkart Švietimo mainų paramos fondas sudarė galimybę vykti į mokymosi vizitą suaugusiųjų švietimo organizacijų besimokantiesiems. Iki šiol tik darbuotojai galėjo vykti į stažuotes. Tad universitete buvo sudaryta mišri grupė – ne tik dekanai, bet ir studentai, kurie Kipre praleido 6 darbo stebėjimo ir mokymosi dienas.
Kaip visada Erasmus+ projektuose stengiamės susipažinti su lankomos šalies suaugusiųjų švietimo institucijomis. Priimantis partneris organizavo mums vizitus į suaugusiųjų švietimo organizacijas, atitinkančias mūsų profilį – Kipro trečiojo amžiaus grupę ir Kipro trečiojo amžiaus observatoriją. Susitikimuose su organizacijų vadovais, darbuotojais bei dalyviais mes susipažinome su jų veikla, pasakojome apie savo trečiojo amžiaus universitetą, dalijomės patirtimi.
Kipro trečiojo amžiaus grupės veikla labai panaši į mūsiškę, tik ji daug mažesnė. Kipre šios organizacijos nesivadina universitetais, nes, anot vyriausybės, jos nesuteikia mokslinių laipsnių. Iš viso Kipre yra tik keletas tokių grupių, jų veikla prasidėjo 2004 metais.
Mūsų pažintoji grupė yra anglakalbių grupė, t. y. ją lanko žmonės, gyvenę ir dirbę Anglijoje, o išėję į pensiją atvyko gyventi į Kiprą. Jos vadovas John Lawley yra buvęs didelės logistikos kompanijos vadovaujantis darbuotojas, o dabar jau 20 metų gyvena Kipre. Grupėje yra apie šimtą senjorų, kurie lanko tokius pogrupius ar klubus: „Viskas apie knygas“, archeologijos, pusryčių klubas, „Bridžas be ašarų“, šeimos istorijos, kino klubai, aplinkosauga, sodininkystė, vaikščiojimo, piešimo ir tapybos, boulingo, teatro pogrupiai. Jei daugumos klubų veikla suprantama iš pavadinimo, pora „užkliuvo“. Ką veikia pusryčių klubas? Klubo žmonės kartą per mėnesį susitinka pabendravimui, tai tiesiog socializacija. Grupės problema, kad jie neturi vietos, kur galėtų susitikti. Jie paprastai eina į kavines, kur savo veiklą derina su pusryčiais, pietumis ar kavos puodeliu. Tuo būdu jiems nereikia mokėti nuomos mokesčio.
Kas gi „Bridžas be ašarų“? Kadangi anglai mėgsta žaisti bridžą, jie žaidžia jį ir čia, tik yra nutarę nekovoti taip, kad būtų patiriami pralaimėjimai, kad nebūtų ašarų.
Susipažinome su konkrečiomis grupėmis, grupių lyderiai kiekvienas pasakojo apie savo organizuojamą darbą. Kiekvienas pogrupis susitinka kartą per mėnesį, metinis dalyvio mokestis-10 eurų, kiekviena grupė finansuoja save. Kviestinius svečius, lektorius jie vaišina pietumis, pinigų nemoka. Ateiti į KTAG galima bet kada, nėra fiksuotos datos, kai galima įstoti į grupę. Mielai laukiami net tie žmonės, kurie Kipre prakleidžia keletą mėnesių.
Ši organizacija mums suteikė galimybę dalyvauti jų archeologijos grupės veikloje, kartu vykome į ekspediciją. Lankėmės senovinės šventyklos vietoje, kuri buvo atrasta tiesiant autostradą, ieškojome vario, radome akmenų su aukso dulkėmis, susipažinome su Kipro vario gavybos istorija, lankėmės dar išlikusio geležinkelio vietoje ir pan. Tai buvo nauja patirtis marijampoliečiams- pasijutome tikri „aukso ieškotojai“…
Kita organizacija, su kuria susipažinome – Kipro trečiojo amžiaus observatorija. Radome labai daug panašumų su mūsų TAU- pagyvenusių žmonių mokymai, įvairios pratybos, terapijos. Tačiau jos funkcija platesnė- tai ir pagyvenusių žmonių teisių gynimo organizacija, taip pat ji atlieka tyrimus. Kipre buvo pastebėta, kad kartais artimieji neprižiūri savo senų tėvų ar senelių, arba slaugės, atvykusios iš Azijos šalių, blogai elgiasi, išnaudoja prižiūrimus pagyvenusius žmones. Tuo ir užsiėmė ši observatorija, sukūrusi ištisą mokymų ciklą. Mokymuose rengiamos kvalifikuotos slaugės, net policijos darbuotojai, kad galėtų atpažinti, ar senas žmogus nėra išnaudojamas. Dalyvavome observatorijos užsiėmimuose – smegenų mankštos, gerovės ir sveikatos pratybose pagyvenusiems žmonėms, muzikos ir šokių terapijoje ir pan. Bendravome su žmonėmis, lankančiais šias pratybas, tobulinome savo anglų kalbą.
Be švietimo organizacijų ir edukacijų mes susipažinome su Kipro istorija, paveldu, gamta, tautodailės amatais, domėjomės kiprietiškos virtuvės paslaptimis. Lankėmės archeologinėse vietovėse, Limasolio pilyje, kituose muziejuose, bananų plantacijoje, Afroditės šaltiniuose.
O štai kokie mūsų studentų, pirmąkart dalyvavusių mokymuose užsienyje, įspūdžiai:
Genutė Burdulienė:
„Profesionaliai suorganizuota stažuotė, kurios metu turėjome unikalią galimybę susipažinti tiek su Kipro suaugusiųjų švietimo organizacijomis, Kipro trečiojo amžiaus grupėmis. Turėjome galimybę bendrauti anglų kalba bei susipažinti su konkrečių grupių veikla. Kipro trečiojo amžiaus grupė mums suteikė galimybę dalyvauti jų archeologijos grupės veikloje, ekspedicijoje po senovinių šventyklų, vario gavybos vietas. Visa stažuotė paliko neišdildomą įspūdį.”
Rasina Daugvilavičienė:
„Dalyvavau Erasmus+ programos stažuotėje pirmą kartą. Buvo daug baimių, tačiau dalyvaudama įsitikinau, kad jos buvo ne visai pagrįstos. Buvo įdomu pamatyti šalį, susipažinti su kultūra, paveldu. Patiko labai įdomūs ir draugiški, geranoriški žmonės, buvo įdomu susipažinti su Kipre esančiomis organizacijomis, kurios panašios į mūsų TAU. Nustebino veiklų įvairovė, žinoma, jos kitokios nei pas mus. Buvo įdomu ir naudinga. Visa stažuotė buvo detaliai organizuota.”
