Stažuotė Austrijoje, kurioje dalyvavo šešios Marijampolės TAU studentės ir dvi darbuotojos-savanorės, aprėpė labai platų mūsų interesų ratą. Joje tobulinome daug įgūdžių ir kompetencijų – pirmiausia komandinį darbą, bendravimą tarpusavyje ir su kitais žmonėmis, toleranciją kitai nuomonei, tvarumą. Marijampolės TAU dalyvės įgijo daug žinių apie Austrijos švietimą, istoriją, gamtą, kultūrą, tradicijas.
Po ilgos kelionės per Lenkiją, Slovakiją (taip išbandėme „žaliąją“ kelionę, t. y. neskridome lėktuvu, o vykome autobusu) pasiekėme Vieną, spinduliuojančią ir pasipuošusią Kalėdoms. Mieste šurmuliuoja apie 50 mugių. Bet mugės – tai ne tik prekyba, tai susibūrimo ir bendravimo vieta. Austrai mėgsta čia išgerti karšo vyno puodelį, suvalgyti Vienos dešrelę su bulvėmis ir kopūstais. Šią tradiciją išbandėme ir mes. Vienoje gausu kultūros- aplankėme V. A. Mocarto paminklą, prisiminėme jo gyvenimo istoriją, pamatėme rūmus, kuriuose vyksta garsieji Vienos pokyliai, klausėme daug istorijų apie šalies istoriją. Turėjome galimybę apsilankyti Austrijos parlamente ir susipažinti su parlamentarizmo idėjomis, demokratija ir istorija. Beje, čia susitikome su virtualiais Parlamento nariais, o mūsų gidui uždavėme nemažai klausimų.
Mokymąsi tęsėme Karintijos regione Althofene. Čia susitikome su Parlamento nariu, vietos valdžios atstovais – merais, verslininkais- su kuriais vyko pokalbiai apie šalies senjorų gyvenimą. Austrijoje nėra trečiojo amžiaus universitetų, senjorai buriasi į draugijas. O jose vyresnio amžiaus žmonės, kaip ir Lietuvoje, mėgsta dainuoti, šokti, keliauti. Mums pasakojo, kad pagyvenusiems žmonėms labai didelį dėmesį skiria vietos valdžia, jie turi puikias sveikatos apsaugos ir socialinės priežiūros sąlygas.
„Senjorų rezidencijoje“ susitikome su vienos iš tokių draugijų atstovais. Kalbėjome apie vyresnio amžiaus žmonių gyvenimo kokybę, kaip jais rūpinasi, kokiomis veiklomis jie užsiima.
Be susitikimų bei diskusijų vyko ir aktyvios edukacijos. Užsiėmimą „Muzika kūnui ir sielai“ vedė muzikantas iš Etiopijos, tad skambėjo afrikietiški ritmai. O mes mušėme būgnus, šokome ir dainavome. Anot naujausių tyrimų, muzika ir šokis ne tik harmonizuoja žmogų, bet ir aktyvina smegenų darbą. Ši veikla buvo įspūdinga, nes mes patys turėjome būti kūrybiški ir pasinerti į tai, ką darėme.
Vienas iš įdomiausių užsiėmimų vyko Althofeno restorane, kur vyko austriškų valgių gamyba. Taigi virėme šio regiono populiariausią sriubą, kepėme Vienos šnicelį, o desertui ruošėme obuolių štrudelį. Dirbo visi projekto dalyviai – skuto bulves, mušė mėsą, pjaustė obuolius, trumpai tariant sukosi virtuvėje kaip voverės, vadovaujami virtuvės šefo. O į paruoštus pietus buvo pakviestas miesto meras. Tad ne tik skanavome, ką patys paruošėme, bet ir diskutavome, bendravome.
Taip pat turėjome galimybę ugdyti ir skaitmeninės fotografijos įgūdžius. Beje, visos šios patirtys bus naudingos projekto dalyvėms atliekant namų darbus, t. y. kuriant austriškų patiekalų receptus.
Pažintis su Austrijos menu tęsėsi modernaus meno muziejuje. Ir čia radome sąsajų su Lietuva – jame veikia lietuvės Emilijos Škarnulytės paroda, užimanti didžiulę muziejaus erdvę.
Pagerinome savo komunikacinius gebėjimus, nes teko bendrauti su vietos žmonėmis, dalintis patirtimis, pasakoti apie Lietuvą. Ugdėme pilietiškumo, demokratijos įgūdžius, lyginome Lietuvos ir Austrijos pagyvenusių žmonių gyvenimą.
Tad kelionė paliko daug įspūdžių – svetingi austrai, mokėjimas džiaugtis gyvenimu bet kuriame amžiuje, tradicijų laikymasis, tvarumo puoselėjimas – visa tai daro kelionę nepakartojama.
Projekto vadovė Lilija Zableckienė
